Prie amžinybės vartų

Naujausioje juostoje Vincentas van Gogas, paragintas savo bičiulio, taip pat dailininko Polo Gogeno, iš Paryžiaus šurmulio persikelia į ramų Prancūzijos Arlio miestelį. Pabėgimas nuo didmiesčio triukšmo ir pagundų išeina į naudą – menininką įkvepia rami, idiliška ir nuostabiai graži kaimo gamta ir būtent čia V. van Gogas nutapo garsiausius savo darbus. Tačiau yra ir tamsioji naujo gyvenimo pusė: neišsilavinusių vietinių įtarumas menininko atžvilgiu dažnai perauga į neapykantą; o dar svarbiau – savo bjaurias galvas vis drąsiau ima kelti vidiniai dailininko demonai. V. van Gogas guodžiasi jį nuolat lankančiam broliui Teo, su vietiniu kunigu aistringai diskutuoja apie Dievą, su siaubu suvokia stiprėjančią savo beprotybę ir lyg pamišęs tapo, tapo, tapo... Lyg nujausdamas, kad jo, dar nesulaukusio keturiasdešimties, dienos jau suskaičiuotos. Lyg žinodamas, kad jau stovi prie amžinybės vartų...